Mozỹrius – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, Pripetės upės dešiniajame krante. Mozyriaus rajono centras. Yra pedagogikos institutas, kraštotyros muziejus, Dramos teatras. Yra Šv. Mykolo bernardinų bažnyčia, pastatyta 1760–1775 m., perstatyta XIX a., Šv. Arkangelo Mykolo (1743–1745 m.) vienuolynas ir bažnyčia, XVIII a. Cistersų vienuolynas.
Pirmą kartą paminėtas 1153 m., priklausė Kijevo, Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms. 1174 m. Mozyrių užpuolė lietuviai, 1227 m. ir 1244 m. nusiaubė totoriai. XIV a. viduryje atiteko LDK. Nuo XV a. pabaigos priklausė M. Glinskiui, kuris 1508 m. pasidavė Maskvai, pagal LDK ir Maskvos 1508 m. taiką grąžintas Lietuvai. Nuo 1565 m. Mozyriaus pavieto centras. 1577 m. gavo miesto teises. 1497 m. ir 1521 m. miestą sudegino Krymo totoriai, 1648 m. nusiaubė kazokai, 1654 m. užėmė Rusijos kariuomenė, 1667 m. grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, 1795–1924 m. buvo Minsko gubernijos Mozyriaus apskrities centras. 1795 m. gavo miesto teises. 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR. Per Lenkijos–Tarybų Rusijos karą prie Mozyriaus lenkai 1920 m. kovo mėn. sumušė bolševikus. 1938–1954 m. Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.
